Teksto

 E A B
Bolševikai tegul žino,
Kad dar kartą žygis bus.
Iš miškų ir iš beržynų
Vyrai jiems paruoš kapus.

Velnias buvo juos išnešęs,
Bet sugrįžo alkani.
Neprašytas mūms ne svečias
Pavaišinsim mirtimi.

Ir sustos prie vyro vyras,
Vėl trispalvė plevesuos.
Ką lig šiol globojo girios,
Tie stos ginti Lietuvos.

Kils kaip žiedas dobilėlio
Mūs brangi tėvų šalis.
Vėl bus laisvas artojėlis,
Vėl gyvenimas atgis.

Už kiekvieną kraujo lašą
Bolševikai užmokės.
Tegul savo saulę neša
Jie į azijos gelmes.