Teksto

⇣ *⇡ ⇡*⇡ x3temp
     Am
aš buvau neklaužada vaikas
                         E
ant tvoros kas dieną sėdėjau
vakarais daužydavau langus
                       Am
galvoje mano švilpavo vėjai.
aš nešiojau suplėšytas kelnes
                       E
ir nieko klausyt nenorėjau
kol jinai pas mane, nelaboji,
                     Am
į namus vieną kartą atėjo.

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 
                  Am
vėl man šviesti pradėjai

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 
                  Am
vėl man šviesti pradėjai


     Am
mano dienos plaukė iš lėto
                       E
aš gyventi visai neskubėjau
su draugais gatvėj gerdavau vyną
                      Am
ir problemų jokių neturėjau
aš galvojau, kad šitą pasaulį
                        E
negerai ponas dievas sudėjo
kol jinai vieną rytą su saule
                      Am
priešais mano akis patekėjo

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 
                  Am
vėl man šviesti pradėjai

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 
                  Am
vėl man šviesti pradėjai


     Am
aš buvau jau subrendęs vyrukas
                         E
ir aplinkui daug moterų sukos
aš visas jas turėti galėjau
                      Am
bet į nieką žiūrėt nenorėjau
pamiršau aš gyvenimo skonį
                         E
nemokėjau nei juoktis, nei verkti
kol jinai į duris pasibeldė
                      Am
ir pasakė: "aš čia, atsimerki"

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 
                  Am
vėl man šviesti pradėjai

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 
                  Am
vėl man šviesti pradėjai

     Am
mano seną pražilusią galvą
                         E
šaltas rudenio vėjas paglostė
aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė
                       Am
virš užmiegančio didelio uosto
aš galvojau – „viskas jau buvo
                         E
ir mirtis mane peiliais jau bado“
bet jinai paskutinę sekundę
                     Am
mano vienišą širdį surado.

                     E
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde                 X2
                  Am
vėl man šviesti pradėjai..