Teksto

     D            Bm    G    A 
Tu numegzk man mama kelią
      G            A    D 
Iš vaikystės ir iš spindulių,
      D                Bm    G    A 
Iš mirties, iš kur sugrįžt negalima,
      G                    A    D 
Bet galėčiau sugrįžti tuo keliu.

Pr.:              G            A         D         Bm 
        Tuo keliu pareisiu, pasėdėsiu... pasėdėsiu
             G          A     D 
        Po kelionių ir visų vargų.
             G                 A         D     Bm 
        Tu numegzki, kad jame nebūtų priešų vienadienių
               G         A      D 
        Ir lengvų ir lengvų draugų.


Tu numegzk man tai, ką myliu
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų.
Tu numegzk man mama tylą
Ir medžius, kokių nebūna.

Pr.:
        Tu numegzk man tūkstantį malūnų... malūnų
        Ant pavasario kalvų žalių.
        O kai kartais, juk žinai kaip būna... būna
        Tu užklok, tu užklok mane keliu.